18/06/2026
Šiandien su mano mylima Chanoyu (taip japoniškai vadinama “arbatos ceremonija”) mokytoja Ayano ir vėl praktikavom Bonryaku temae - supaprastintą japoniškos arbatos ceremonijos formą. Tai pati paprasčiausia ir kompaktiškiausia, kasdienė ir neformali arbatos ceremonijos versija. Tačiau tokiam pradedančiajam, kaip aš - tai be galo daug koncentracijos reikalaujantis procesas.
Man arbatos ceremonija yra tarsi šokis rankomis - o dar ta raudona šilkinė skepetaitė “fukusa”, kuri čia naudojama simboliniam tam tikrų priemonių ir įrankių nuvalymui - primena jaunystėje proamoginių šokių grupėje šoktą pasadoblį, šokį vaizduojantį koridą, pasižymintį išdidžia laikysena, ryškiais pozų akcentais ir dramatiška nuotaika. Bet ne, koridos čia net arti nėra, tačiau dramatiškumo ir ryškių pozų akcentų tikrai yra. Mėgaujuosi kiekviena šios praktikos akimirka, naujomis žiniomis, kuriomis dalinasi Ayano, kiekviena jos pastaba man ir į pabaigą jau lengviau pavykstačiu procesu. Kaip norėčiau kada nors jau mokėti šį “šokį” taip, kad galėčiau pasidalinti su jumis. Kada nors…
